- palengvėti
- palengvė́ti vksm. Išdžiū́vusi málka palengvė́jo.
.
.
palengvėti — intr. 1. DŽ pasidaryti lengvesnio svorio: Našta palengvėjo NdŽ. 2. pasidaryti ne tokiam sunkiam, varginančiam, slegiančiam: Valstiečių būklė nuo to nepalengvėjo rš. Jau jam dar̃ paleñgvo (lengviau dirbti, gyventi) Db. ^ Boba į ratus – ratai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlengvėti — intr. 1. pasidaryti lengvo svorio: Vištos išlengvėjo, kad išsidėjo Šts. Per žiemą išlengvėjo mėšlas lauke Ėr. 2. pasidaryti nebeužgultam, laisvam (apie kvėpavimą): Lengvėjo plaučiai ir išlengvėjo: nebsergu, nebkosu Ggr. lengvėti; išlengvėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
lengvėti — lengvėti, ėja, ėjo (leñgvo) intr. 1. darytis lengvesnio svorio: Našta ėmė lengvėti DŽ. 2. darytis geresniam, nevarginančiam: Gyvenimas dabar lengvėja DŽ. 3. [K] darytis geriau, lengviau, rimti (apie savijautą, skausmą, sąžinę): Nuo vaisto… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukristi — nukrìsti intr. 1. R, K nupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukrìto, o da kiti krinta J. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės J.Jabl. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai J.Dov. Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulengvėti — intr. NdŽ nukristi svoriui: Nulengvėjau dešimt kilų Šts. Nulengvė[ja] paštininkuo terbikė Sg. lengvėti; išlengvėti; nulengvėti; palengvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nustumti — nustùmti, nùstumia (nùstuma Š, NdŽ; H), nustūmė K, Š, Rtr, NdŽ 1. tr. Q13, SD350, R11, MŽ14, Sut, N, LL239,270,320,328, L, NdŽ, Lt stumiant nuvaryti, nutolinti, nublokšti: Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language
palengvėjimas — sm. (1) → palengvėti. 1. pagerėjimas: Žmonės tikėjęsi gyvenimo sąlygų palengvėjimo rš. 2. nuotaikos, savijautos pagerėjimas, pagiedrėjimas: [Monika] išbėgo iš klojimo pro ašaras, pati nežino kaip, pasislėpė nuo žmonių, įsikabino į gardį ir verkė … Dictionary of the Lithuanian Language
papigėti — intr. 1. pasirodyti per pigiam: Man kaip ir papigėjo, ir neėmiau: sakau, gal bus prastas Sb. 2. palengvėti: Tokiuo būdu ir tolimesnieji sausžemių miestai prisiartintų, ir mainininkavimas prekėmis papigėtų Vaižg. pigėti; papigėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prablungėti — intr. pasidaryti sveikiau, palengvėti: O ką, ar jau sveikas? – Biskutį prablungėjo Dkš. blungėti; nublungėti; prablungėti … Dictionary of the Lithuanian Language